Rąstinių namų statyba gana sudėtingas procesas ir žmogui neturinčiam statybinės patirties gana sunku suprasti, kodėl namai statomi skirtingų įmonių ar pastatytų privačiai, skirtingai kainuoja ir skirtingai atrodo praėjus keliems metams. Tuomet mes pradedame ieškoti priežasčių ir uždavinėti klausimus, kuriuos reikėjo užduoti prieš pradedant statybas. Yra aibė „kodėl”, kuriuos rąstinių namų savininkai užduoda sau pavėluotai. Mes nevardinsime juos visus, bet pabandysime smulkiau paaiškinti visą rąstinių namų gamybos ir statybos procesą, kad Jums taptų aiškiau už ką Jūs mokate pinigus ir kur galima taupyti, o kur neverta.

Taigi Jūs išsirenkate projektą, arba su mūsų pagalba ruošiate individualų projektą ir tvarkotės visą reikalingą dokumentaciją. Projektuojant venkite ilgesnių nei 6 m sienojų, nes standartiškai rąstai ruošiami 6 m ilgio ir vėliau gali tekti rąstus jungti plokštumoje, kas estetiškai gadina rąstinės sienos grožį. Turėkite omenyje, kad dūmtraukiai turi būti montuojami taip, kad išlaikytų gaisrininkų reikalaujamą saugų atstumą iki medinių elementų. Kai kaminai plytiniai, tai atstumas turi būti ne mažesnis kaip 38 cm iki vidinės dūmtraukio angos, kai montuojami „Schiedel” ar „Presto” surenkami kaminai su šamotiniais indėklais, ne mažesnis kaip 18 cm. Patariame tiek vidines, tiek išorines rąstines sienas projektuoti vienodo storio, nes skirtingo storio rastinės sienos nevienodai susėda eksploatacijos metu.

Tradicijos

Tradiciškai Lietuvoje namai buvo statomi iš apipjautų rastų – lafetų. Iš apvalių rąstų buvo statomi tik pagalbiniai pastatai – tvartai, klėtys, pirtys ir kt.. Aišku gal būt Jūsų architektūrinis dizaino sprendimas reikalauja žievintų apvalių rąstų, tačiau tai vis tiek neturėtų būti taikoma gyvenamiesiems pastatams. Kai ruošiami lafetai, rąstai apipjaunami iš dviejų pusių, t.y. nupjaunamas paviršinis, kietasis rąsto sluoksnis ir minkštesnė rąsto dalis kontaktuoja su atmosfera. Tačiau naudojami antiseptikai patikimai apsaugos Jūsų sienas, leisdami grožėtis medienos tekstūra. Jeigu Jūs žavitės medienos piešiniu, paviršiaus įtrukimų tinklu, kas visai nesumažina šiluminės varžos ir niekuomet nebūna  įtrūkę kiaurai viso storio, jeigu Jums patinka grožėtis sėdint prie židinio medinio namo harmonija, tai namas pagamintas iš apipjautų rąstų, t.y. lafetų yra būtent tai kas Jums reikalinga.Sienojai iš apipjautų rąstų sudaro lengvesnės, subtilesnės konstrukcijos įspūdį.

Be to namai pastatyti iš apipjautų rąstų turi eilę kitų privalumų:

• efektyviau panaudojamas vidaus patalpų plotas;
• patogesnė elektros,  vandentiekio, kanalizacijos instaliacija;
• lengviau pritaikyti baldų, ypač pakabinamų išdėstymą;
• sandaresni kampiniai sujungimai;
• lengvesnė  sienų priežiūra eksploatacijos metu;
• mažesnė nei namo iš žievintų rąstų kaina.

Gamyba ir montavimas

Mes rąstinių namų statybai perkame tik rinktinius pirmo kamieno pušies rąstus, kurių storis prasideda nuo 28 cm plongalyje. Tai brandaus miško, mažai šakoti ir tiesūs rąstai.

Rąstai, užsakovui pasirinkus sienojų storį, kuris gali būti 16 cm, 18 cm, 20 cm arba 22 cm, apipjaunami iš dviejų pusių, suformuojant lafetą, kurio storis yra 1 cm didesnis.

Po to šonai obliuojami iki reikalingo storio. Nuobliuojami apvalieji paviršiai, paliekant natūralią rąsto formą.

Paruošti lafetai patenka į gamybos cechą. Vėliau rentėjai juos rūšiuoja, parinkdami pagal prieš tai sumontuotų lafetų formą.Gamyboje montuotojai, pradėdami montuoti naują namą, pirmoje eilėje „išstato” apatinį vainiką. Nuo to labai priklauso būsima viso namo geometrija.

Vėliau prasideda svarbiausias gamybos etapas: rąstinių sienų montavimas. Meistrų brigada susideda iš 3 žmonių – braižytojo, kuris dažniausiai yra ir brigadininkas, sukirtėjo ir obliuotojo. Kiekvienas iš jų atlieka tam tikrą užduotį:- parenka rąstus; – žymi išilgines išdrožas bei kampinius sujungimus – sąsparas. Tai labai svarbus darbas. Nuo to kaip tiksliai braižytojas pažymi rąstą pagal prieš tai sumontuotą lafetą, priklauso bus plyšiai tarp jų ar ne;

Po to darbo imasi sukirtėjas. Jis išpjauna sąsparą ir formuoja išilginę išdrožą pagal braižytojo atžymas. Iš rąstų išilginės išdrožos turi būti pašalinta pakankamai medienos, kad rąstams džiūstant ir sėdant, dėl atsiradusių rąstų plyšimų nesusiformuotų vidiniai pakabinimai.

Vėliau kartu su braižytoju montuoja lafetą ant prieš tai sumontuotos sienos ir jį „prileidžia” tol, kol rąstai prigula vienas prie kito nepalikdami plyšių. Visi rąstų kėlimo-montavimo darbai atliekami su telferiais, nes juk kol rąstai priglunda vienas prie kito šią operaciją tenka atlikti kelis kartus.

Tada, kai suformuojama išilginė išdroža ir sąspara, atliekami du labai svarbūs dalykai: išilginė technologinė įpjova (kas yra numatyta RNGA standarto reikalavimuose) ir paruošto rentimui lafeto antiseptikavimas. Kad sienos rąstai ir kitos medinės konstrukcijos džiūdamos mažiau plyštų matomose vietose, kiekvieno rąsto viršutinėje dalyje turi būti daroma technologinė įpjova.

Technologinė įpjova turi baigtis 150 mm atstumu nuo sąsparos arba rąsto galo. Suręstoje sienoje įpjovų neturi būti matyti. Įpjovus lafetą išilgai išilginės išdrožos viduje, mediena skatinama trūkti įpjovose, tuo sumažinami vidiniai medienos įtempimai ir įplyšimai bei jų dydis matomose vietose.

Kad gamybos ir montavimo metu rąstai nemėlynuotų ir neatsirastų puvinys, jie apipurškiami impreganatais-antiseptikais,  kurie apsaugo medieną nuo pelėsių, pamėlynavimų, vabzdžių, nes kol namas bus pastatytas ir bus uždengtas stogu gali praeiti ir keli mėnesiai.Namas pilnai sumontuojamas ceche, rąstai sužymimi, po to išrenkami ir pakuojami išlaikant montavimo eiliškumą.